Vietos mokesčiai
Greta centrinės vyriausybės vykdomų funkcijų, vietos valdžios organai taip pat atlieka svarbias funkcijas, ir jiems reikia nemažų pajamų savo išlaidoms. Daugiausia tų pajamų gaunama vietiniais mokesčiais apmokestinant namų ir žemės savininkus pagal piniginę turto vertę. Turtas šiuo atveju apskaičiuojamas apmokestinamąja verte, nustatoma pagal metinės rentos dydį, kurio galima būtų tikėtis. Iš tos rentos sumos dar atskaičiuojamos tam tikros kasmetinės išlaidos, pavyzdžiui,, draudimo ir remonto.
Daug lengviau pastebimos tos paslaugos, kurios teikiamos vietinius mokesčius mokantiems žmonėms, negu tos, kurios teikiamos surinkus valstybinius mokesčius. Daugiausia vietiniai mokesčiai naudojami gyvenimo sąlygoms toje vietovėje gerinti: gatvėms apšviesti, sanitarijai, keliams, tiltams, vandentiekiui. Todėl ir laikoma, kad turto, kuris apdedamas vietiniais mokesčiais, dydis yra tikslus čia gaunamos naudos indikatorius, ir todėl tie mokesčiai turi būti proporcingi apmokestinamo turto vertei. Be to, kadangi turimo turto vertė gali svyruoti priklausomai nuo jo finansinių galimybių, tai vietinių mokesčių nustatymas pagal tokią vertę reikš, kad atsižvelgiama į turto naudotojo galimybes juos sumokėti.
Žinoma, nesunku būtų nurodyti atvejus, kai turto vertė menkai siejasi su jo naudotojo pajamomis. Naudotojas gali turėti santykinai mažas pajamas, bet jam gali tekti išlaikyti didelį namą, nes jo šeima didelė arba, pavyzdžiui, gydytojo profesiniam prestižui reikalingas didelis namas. Žmogus, turintis dideles pajamas, gali pasirinkti sau nedidelį namą, o likusias pajamas naudoti kitiems daiktams, pavyzdžiui, automobiliui įsigyti. Jei kalbėsime apie verslui naudojamas patalpas, tai nuo verslo pobūdžio gali smarkiai priklausyti, ar yra ryšys tarp gaunamų pajamų ir būtinų tam verslui patalpų dydžio. Juvelyrui pakanka mažos dirbtuvės visiems jo dirbiniams laikyti, medienos pirkliui reikia nepalyginti erdvesnių patalpų. Pastarasis turės mokėti daugiau vietinių mokesčių negu juvelyras, nors kaip tik juvelyro pajamos gali būti daug didesnės.
Dėl tokios nelygybės, atsirandančios, kai apmokestinamų pastatų vertė turi menką ryšį su jų naudotojo pajamomis, vietinių mokesčių negalima laikyti atitinkančiais taisyklę, pagal kurią apmokestinimas turi būti suderintas su pajėgumu mokėti; tos taisyklės laikomasi tik pačiais bendriausiais bruožais. Kita vertus, vietiniai mokesčiai atitinka patogumo ir ekonomiškumo kanonus: jie lengvai apskaičiuojami ir paprastai surenkami be didelių sunkumų.