Greiti kreditai

Visuomeninės gamybos apimtis priklauso nuo atlikto darbo ir nuo to, kiek buvo sutaupyta. Gamybai reikia darbo ir kapitalo, ir kuo daugiau yra kiekvieno iš tų veiksnių, tuo didesnė bus produkcijos apimtis.

Gera mokesčių sistema turi netrikdyti gamybos proceso, nors ji privalo mažinti pajamų nelygybę. Galimas dalykas, kad šie du tikslai nesuderinami, bet šito negalima įrodyti.

Pajėgumas dirbti ir taupyti labai veikia gamybos apimtį. Jei apmokestinimas sumažina darbuotojo pajėgumą dirbti, jis kenkia gamybai. Todėl mažos pajamos ir pirmojo būtinumo prekės neturi būti apmokestinamos. Tiksliai nustatyti, kas turi būti neapmokestinama, sudėtinga, bet pats principas yra pagrįstas — neapmokestinamos pajamų sumos riba turi būti pragyvenimo kaštų, būtinų efektyviam darbui, lygis.

Pajėgumas taupyti priklauso nuo likučio, susidarančio po visų būtinų išlaidų. Mokesčiai, sumokami iš tų pinigų, kurie priešingu atveju būtų taupomi, faktiškai mažina taupymą. Suprantama, didesnes sumas sutaupo turtingesni, nes jiems susidaro didesnis minėto pobūdžio likutis. Todėl turtingų asmenų apmokestinimas mažina taupymą, nors pats faktas, kad dalis žmonių taupo mažiau, nebūtinai sumažins visos visuomenės, kaip visumos, pajėgumą taupyti. Valstybės taikomas perskirstomasis apmokestinimas gali nulemti užimtumo ir pajamų padidėjimą, ir tada bus sutaupoma daugiau negu iki tol. Kai valstybė produktyviai panaudoja išteklius, kuriuos ji gauna mokesčiais, kapitalo kaupimas nenukenčia nuo to, kad sumažėja kai kurių visuomenės narių pajėgumas taupyti.

Bet gali atsirasti rimtų padarinių, jei apmokestinant reikia išimti iš gamybos nemažą dalį darbo potencialo bei finansinių išteklių, būtinų mašinoms ir įrengimams atnaujinti bei tobulinti.

Labai nelengva nustatyti, kokį poveikį daro apmokestinimas įvairių asmenų nusiteikimui dirbti ir taupyti. Vieni žmonės, pradėję mokėti mokesčius, ims dirbti dar daugiau, kad išlaikytų savo grynąsias pajamas nepakitusias, kiti nuspręs, kad daugiau stengtis neverta, ir gali atsipalaiduoti. Net jei žmonės iš tikrųjų nori daugiau dirbti, jie ne visada galės tai padaryti, kadangi dauguma darbininkų dirba reglamentuotas darbo valandas. Tačiau dideli mokesčiai gali ir viršvalandžius padaryti dėmesio nevertus. Ir gali būti taip, kad nepriklausomas įmonininkas nuspręs, jog neverta imtis įgyvendinti kokią nors ūkinę idėją, kadangi jam reikės mokėti didelius pelno mokesčius. Taigi, apmokestinimo poveikis nusiteikimui dirbti ir taupyti priklauso nuo individo natūros ir jo požiūrio, todėl mažai ką čia galima paaiškinti, išskyrus tai, kad labai dideli mokesčių tarifai tikriausiai sutrukdys gamybą. Verslo žmonės tvirtai tiki, kad taip ir atsitiktų, bet sunku nurodyti konkrečius atvejus.

Verslo žmonės linkę perdėti didelio pajamų mokesčio įtaką gamybai, tačiau negalima paneigti, kad didelis mokestis daro nepalankų psichologinį poveikį įmonei ir kad mokesčio tarifo sumažinimas iš esmės visada duoda teigiamą efektą, nes gamyboje padidėja pasitikėjimas.

Didelio pajamų mokesčio oponentai kartais teigia, kad tas mokestis perkeliamas vartotojui padidintomis kainomis, o tada paklausa ir visas ūkinis aktyvumas sumažėja. Tačiau šis argumentas nėra pagrįstas. Kainą lemia pasiūla ir paklausa, o pelnas susidaro po to, kai produktas pagamintas. Vadinasi, pelno mokestis negali paveikti prekių kainų, nes tos prekės jau parduotos. Dar daugiau, pajamų mokestis imamas iš visų pajamų, nepaisant, kokioje gamybos šakoje jos sukuriamos. Vadinasi, nėra jokio motyvo perkelti darbą arba bet kurį kitą gamybos veiksnį iš vienos gamybinės veiklos rūšies (šitaip apribojant pasiūlą ir susilaukiant produkcijos kainų padidėjimo) į kitą, nes to veiksnio savininkas mokės lygiai tokį patį mokestį, nesvarbu kokiai šakai jis jį panaudotų.

Žinoma, pajamų mokestis nusavina dalį asmens perkamosios galios ir todėl jis apriboja jo pirkimus arba santaupas, o tai kiekvienu atveju nepalankiai veikia gamybą. Be to, visas ūkininkaujančių subjektų pelnas apdedamas pajamų mokesčiu įskaitant ir tą jo dalį, kuri atidedama kaip rezervas nenumatytiems atvejams bei kaip fondas verslui plėsti. Kiek pajamų mokestis šias sumas sumažina, tiek nukenčia gamyba.