Greiti kreditai

Didžiosios Britanijos mokesčių sistemoje svarbiausia mokesčių rūšis yra pajamų mokestis, kuris nustatomas visoms pajamų rūšims, viršijančioms nustatytą neapmokestinamąjį minimumą. Jį nustatant daroma kai kurių nuolaidų, kad tam tikrais atvejais mokėtojui nesusidarytų neįveikiamų sunkumų. Pavyzdžiui, nuo tam tikros dalies pajamų mokesčio atleidžiami vedę vyrai, turintys nedirbančias žmonas, įvairios nuolaidos daromos žmonėms, kurie turi vaikų ir išlaikytinių. Darbu pelnytos mažesnės už nustatytą maksimalų dydį pajamos apmokestinamos mažiau negu nedarbo pajamos, o mokesčio dydis, tenkantis vienam svarui sterlingų, didėja didėjant bendroms pajamoms, nes žmonės, turintys didesnes pajamas, paprastai įstengia mokėti daugiau negu proporcingai.

Sis mokestis įrodė, kad jis yra fundamentalus finansinis įrankis. Jį galima nesunkiai padidinti arba sumažinti atsižvelgiant į iždo poreikius. Jis puikiai atitinka apmokestinimo idealą — kad piliečiai darytų įnašus j valstybės pajamas proporcingai savo finansinėms galimybėms, nes asmens pajamos ir yra tiksliausias tokių galimybių kriterijus. Be to, šis mokestis kliūna tiems asmenims, į kuriuos jis ir yra „nutaikytas”, jo negalima lengvai perkelti kitam asmeniui.

Tačiau pajamų mokestis turi ir kai kurių trūkumų. Jis nevisiškai atsižvelgia į individualias aplinkybes. Apmokestintas prekes, pavyzdžiui, arbatą arba cukrų, perkantys asmenys perka tai, ko jiems reikia, todėl tas mokestis prekių kainoje, kurią jie sumoka, atitinka jų mokamąjį pajėgumą. Tuo tarpu pajamų mokestį privalo mokėti kiekvienas pagal tam tikrą skalę ir taikant nustatytas nuolaidas, pavyzdžiui, išlaikytiniams, bet užtat nėra atsižvelgiama į tokias aplinkybes, kaip pastovus fizinis trūkumas arba silpna sveikata. Dėl to tokia pati pajamų suma šiems žmonėms gali turėti mažesnę vertę negu tokie patys pinigai kitiems. Kitas priekaištas pajamų mokesčiui yra tas, kad nuo jo galima išsisukti nurodant netikras pajamų sumas arba jo išvengti ignoruojant įstatymų reikalavimus.

Tokių piktnaudžiavimų gali pasitaikyti mažiau, jei taikomas principas „mokėkite tuojau pat, kai uždirbote”" (pay-as-you-earn — PAYE).

Papildomas pajamų mokestis nustatomas apmokestinti visas didesnes už tam tikrą lygį pajamas didesniu tarifu negu standartinis. Jis grindžiamas principu, teigiančiu, kad tam tikro lygio pajamų naudingumas ima mažėti, o jo tikslas yra garantuoti proporcingesnį mokestinį įnašą iš tų, kurių turtinė padėtis yra ypač palanki. Suprantama, kad šis mokestis kritikuojamas kaip ir visi dideli pajamų mokesčio tarifai.