Greiti kreditai

„Geri” mokesčiai turi atitikti tam tikrus pripažintus principus, arba kanonus. Pirmiausia jie turi būti lygūs: reikiama auka turi būti kiek įmanoma vienoda tiek turtingam, tiek vargšui. Tai nereiškia, kad turtingas ir vargšas turi mokėti tokią pačią pinigų sumą, arba pajamų dalį. Vieno svaro sterlingų mokestis mažai ar išvis nieko nereiškia turtingam žmogui, bet varguoliui tai bus tikra našta; 5 proc. mokestis nuo kiekvieno svaro sterlingų yra didesnė našta skurstančiam žmogui, kuris turėtų sumokėti 5 sv. st. iš 100 sv. st. pajamų, negu turtingam, kuriam tektų mokėti 50 sv. st. nuo 1000 sv. st. pajamų. Auka, kurią sudaro varguolio sumokėti 5 sv. st., paprastai bus didesnė už tą, kurią sudarys turtuolio sumokėti 50 sv. st. Todėl, naudojant gerą mokesčių sistemą, reikia imti proporcingai mažiau iš nepasiturinčių palyginti su turtingais.

Antra svarbi savybė, būtina „geriems” mokesčiams, ta, kad jie turi būti tvirti — kiekvienas turi žinoti, kiek jis turės sumokėti, o valstybė — ką ji gaus. Individams keltų nerimą, o verslui trukdytų, jei mokesčiai būtų neapibrėžti ir dėl to netikrumo reikiamu laiku negalima būtų pasirūpinti atsiskaityti su mokesčiais.

Mokesčiai turi garantuoti tokias pajamas, kad jų įvedimas būtų pateisinamas. Vadinasi, vienas didelis mokestis, kuris tokiu atveju vadintųsi produktyviu, geresnis negu keli smulkūs mokesčiai, kurie jų mokėtojui yra nepatogūs arba erzinantys ir kuriems surinkti reikia aukoti daug laiko ir išlaidų. Taip pat visada pravartu, jei tik įmanoma, padidinti apmokestinimo normas nenuskriaudžiant mokėtojų, kai netikėtai ar dėl išimtinių aplinkybių padidėja pajamų poreikis.

Didžiojoje Britanijoje lygybė apmokestinant įgyvendinama naudojant mišrią mokesčių sistemą, susidedančią iš vadinamųjų tiesioginių ir netiesioginių mokesčių. Tiesioginis mokestis imamas tiesiai iš asmens, kuriam jis nustatomas, pavyzdžiui, pajamų mokestis, transporto priemonių mokestis, mokestis už leidimą turėti šunis ir radiją, žyminis mokestis. Svarbiausias iš jų yra pajamų mokestis, kuriuo apmokestinamos visos pajamos, atskaičius iš jų nustatytas išlaidų rūšis, papildomą pajamų mokestį bei palikimo mokestį.

Netiesioginius mokesčius (daugiausia muito rinkliavos bei akciziniai mokesčiai) sudaro arbatos, cukraus, tabako ir kitų prekių akcizai. Juos sumoka importuotojai bei gamintojai, kurie po to perkelia tuos mokesčius į parduodamų prekių kainas. Taip net ir vargingiausi žmonės, kurie atleidžiami nuo daugumos tiesioginių mokesčių ir pirmiausia nuo pajamų mokesčio, įdeda savo dalį į valstybės pajamas.

Kita svarbi netiesioginių mokesčių rūšis yra apyvartos mokestis, įskaičiuojamas į daugelio prekių didmenines kainas ir paimamas galiausiai iš paskutinio pirkėjo. Jis yra kelių lygių, priklauso nuo prekės pobūdžio; pirmojo būtinumo prekėms jis netaikomas, o prabangos dalykams — ganėtinai didelis.