Litas sunkiai skynėsi kelią i apyvartą. Prekybininkai sąmoningai palaikė auksinų vartojimą. Kai kurie ūkininkai savo produktus pardavinėjo tik už auksinus, kiti delsė juos keisti į litus. Tokia padėtis privertė skelbti ministro įspėjimą, kuriame sakoma, jog taip gyventojai daro sau nuostolius. Prekybininkams, įvairiems perpirkinėtojams buvo naudinga žemės ūkio produktus supirkinėti už krintančios vertės auksinus ir juos [...]
Įvesti nacionalinius pinigus buvo sukrusta 1922 metais. Ilgiau delsti neleido, pirma, paaštrėjusios partijų varžytinės dėl valdžios, artėjant rinkimams į seimą. Stiprėjo opozicijos kaltinimai vyriausybei dėl pinigų išleidimo vėlavimo. E. Galvanauskas suprato, kad: „Partijos, besitaikstančios svetimos valiutos infliacijai yra pasirašiusios tikrą rinkimų pralaimėjimo kelią“. Antra, žlugo valdžios viltys, kad Vokietijos markė (su ja buvo susieti ostpinigiai [...]
1914 metais, kai Lietuvą okupavo kaizerinė Vokietija, apyvartoje ėmė cirkuliuoti rubliai ir okupantų pinigai. Keletas savivaldybių leido savo „bėdos pinigus“, paprastai kapeikas ir rublius. 1916 metais apyvartoje pasirodė vokiečių įsteigtos „Rytų skolinamosios kasos“ rubliai, leisti Poznanėje. 1918 metais ta pati kasa Kaune išleidžia savo markes, kursuojančias greta rublių. Šie pinigai vadinti ostrubliais, ostmarkėmis, ostpinigiais, ostais, [...]
Taškas, kuriame mes perkame sau paskutinę kurios nors rūšies prekę, vadinamas riba, o jame perkama prekė apibūdinama kaip turinti ribinį naudingumą. Visuminis marškinių ar duonos kepalų naudingumas didėja, kai jų pasiūla didėja; tačiau kuo didesnė pasiūla, tuo mažesnis kiekvieno papildomo vieneto naudingumas. Tai rodo vieną esminę taisyklę, kuria vadovaujasi kiekvienas vartotojas, kai jam reikia spręsti, [...]
Prekės, vežamos iš vienos šalies į kitą, turi būti apmokėtos. Todėl tarptautinė prekyba lemia vienų šalių įsiskolinimą kitoms. Tam tikrą laiko tarpą — tarkime, metus — šalis skolinga įvairioms kitoms šalims už importuotas iš jų prekes, bet ir jai pačiai priklauso tam tikros sumos už jos eksportuotas prekes. Kai bendroji suma, priklausanti tai šaliai, viršija [...]
Vienas iš tarptautinės prekybos kliuvinių yra skirtingų piniginių sistemų egzistavimas įvairiose šalyse. Britų svaras sterlingų teisėta mokėjimo priemonė Didžiojoje Britanijoje, bet ne Prancūzijoje, kur teisėta mokėjimo priemonė yra frankų banknotai ir monetos. Jei anglas nori sumokėti skolą frankais, pavyzdžiui, už prekes, įsivežtas iš Prancūzijos, jis turi pirkti reikiamą frankų kiekį per savo banką Užsienio valiutų [...]
Greta centrinės vyriausybės vykdomų funkcijų, vietos valdžios organai taip pat atlieka svarbias funkcijas, ir jiems reikia nemažų pajamų savo išlaidoms. Daugiausia tų pajamų gaunama vietiniais mokesčiais apmokestinant namų ir žemės savininkus pagal piniginę turto vertę. Turtas šiuo atveju apskaičiuojamas apmokestinamąja verte, nustatoma pagal metinės rentos dydį, kurio galima būtų tikėtis. Iš tos rentos sumos dar [...]
Visuomeninės gamybos apimtis priklauso nuo atlikto darbo ir nuo to, kiek buvo sutaupyta. Gamybai reikia darbo ir kapitalo, ir kuo daugiau yra kiekvieno iš tų veiksnių, tuo didesnė bus produkcijos apimtis. Gera mokesčių sistema turi netrikdyti gamybos proceso, nors ji privalo mažinti pajamų nelygybę. Galimas dalykas, kad šie du tikslai nesuderinami, bet šito negalima įrodyti. [...]
Didžiosios Britanijos mokesčių sistemoje svarbiausia mokesčių rūšis yra pajamų mokestis, kuris nustatomas visoms pajamų rūšims, viršijančioms nustatytą neapmokestinamąjį minimumą. Jį nustatant daroma kai kurių nuolaidų, kad tam tikrais atvejais mokėtojui nesusidarytų neįveikiamų sunkumų. Pavyzdžiui, nuo tam tikros dalies pajamų mokesčio atleidžiami vedę vyrai, turintys nedirbančias žmonas, įvairios nuolaidos daromos žmonėms, kurie turi vaikų ir išlaikytinių. [...]
„Geri” mokesčiai turi atitikti tam tikrus pripažintus principus, arba kanonus. Pirmiausia jie turi būti lygūs: reikiama auka turi būti kiek įmanoma vienoda tiek turtingam, tiek vargšui. Tai nereiškia, kad turtingas ir vargšas turi mokėti tokią pačią pinigų sumą, arba pajamų dalį. Vieno svaro sterlingų mokestis mažai ar išvis nieko nereiškia turtingam žmogui, bet varguoliui tai [...]